- susistovėti
- susistovė́ti vksm. Susistovė́jęs alùs, vỹnas geresni̇̀.
.
.
sustovėti — 1. intr. NdŽ kurį laiką stovėti. 2. intr. kartu sustoti: Drūtai (glaudžiai) sustovėti N. 3. tr. NdŽ stovint, laukiant ką laimėti, gauti. 4. tr. priminti, pristovėti (mėšlo): Sustovėjo mėšlo šmotą gyvuoliai J. Da lig pavasario … Dictionary of the Lithuanian Language
sustovinti — tr. 1. palikti stovinčius, sustatyti: Piemenys sustõvina karves vingė[je], o patys žvejo[ja] Tl. 2. palikti susistovėti, susigulėti: Mūro cementinius pamatus reik sustõvinti bent par metus Ggr. 3. ilgai išlaikyti kur padėjus: Sustõvintų avėčių … Dictionary of the Lithuanian Language